"Laukinis streikas" nėra ypatinga aplinkybė, atleidžianti nuo pareigos mokėti kompensaciją
Praeitą savaitę ES Teisingumo teismas paskelbė itin aktualų sprendimą Krüsemann v TUIfly GmbH byloje dėl “laukinio streiko” atveju oro keleiviams priklausomų kompensacijų atidėjus ar atšaukus jų skrydžius. Kitaip, nei oficialus streikas, "laukinis streikas" nėra siejamas su profesinės sąjungos veiksmais, jis vykdomas be įspėjimo, kolektyvine darbuotojų iniciatyva.
Byloje „laukinis streikas“ kilo, kai oro vežėjas “TUIfly” netikėtai pranešė apie įmonės restruktūrizavimą. Į tai darbuotojai sureagavo gana audringai: maždaug savaitę laiko jie masiškai sirgo. Jeigu įprastas nedarbingumas reiškia apie 10% TUIfly darbuotojų, tai šį kartą skrydžių įgulos narių laikinasis nedarbingumas padidėjo nuo 34% iki 89%, o keleivių salono įgulos narių – nuo 24% iki 62%. Rezultate, ilgam laikui atidėti arba atšaukti skrydžiai ir labai, labai daug nepatenkintų keleivių. Kadangi šis kolektyvinis neatvykimas į darbą oficialiai nebuvo siejamas su profesinės sąjungos veiksmais, kuri oficialaus streiko taip ir nepaskelbė, įmonės vadovybė nusprendė pritaikyti “ypatingų aplinkybių” išlygą ir nemokėti kompensacijų keleiviams, kurių skrydžiai buvo atidėti ar atšaukti.
“Ypatingų aplinkybių” išlyga, kurią įtvirtina Reglamentas Nr. 261/2004 reiškia, kad oro vežėjas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti keleiviams numatytą kompensaciją, jei gali įrodyti, kad skrydis atšauktas arba atvykimas atidėtas trims ar daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ėmusis visų pagrįstų priemonių. Kitaip tariant, jeigu vežėjas gali įrodyti, kad šių aplinkybių jis niekaip negali realiai kontroliuoti. Būtent tai ir vertino ES Teisingumo teismas, t.y. ar “laukinis streikas” patenka po “ypatingų aplinkybių” sąvoka ir todėl kompensacijų mokėti oro vežėjas neprivalo, ar visgi nepatenka ir turėtų išmokėti keleiviams priklausomas pinigų sumas.
Teismo argumentai buvo trumpi ir aiškūs: ypatingos aplinkybės yra įvykiai, kurių ne tik negalima kontroliuoti, bet ir kurie nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai. Kadangi darbuotojų “laukinis streikas” buvo pradėtas siekiant pareikšti reikalavimus dėl įmonės restruktūrizavimo veiksmų, kyla klausimas ar restruktūrizavimas gali būti laikomas įprasta įmonės valdymo priemone? Atsižvelgiant į įmonių verslo praktikas, atsakymas yra teigiamas, t.y. tiek restruktūrizavimas, tiek reorganizavimas yra plačiai taikomos priemonės. Todėl natūralu, kad oro vežėjams vykdant savo veiklą gali kilti nesutarimų ar net konfliktų su jų darbuotojais ar šių darbuotojų dalimi, o rizika, kuri kyla dėl socialinių pasekmių restruktūrizavimo eigoje (įskaitant ir laukinius streikus), taip pat turi būti laikoma būdinga įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai. Ar šių streikų įmonei tikrai “niekaip negalima kontroliuoti”? Atsižvelgiant į tai, kad “laukinis streikas” buvo nutraukas dėl to, jog oro vežėjas sudarė susitarimą su darbuotojų atstovais, akivaizdu, jog jis buvo sukontroliuotas būtent oro vežėjo veiksmais. Kitaip tariant, “jeigu nori sukontroliuoti, tai ir gali sukontroliuoti”.
Taigi, įvertinus šias sąlygas, “laukinis streikas” nebegali būti laikomas “ypatingomis aplinkybėmis”, leidžiančiomis pasinaudoti išlyga dėl kompensacijų nemokėjimo, kas potencialiai oro vežėjams kasmet kelia dešimčių milijonų eurų kompensacijų grėsmę.
