Tos pačios lyties sutuoktiniai turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi ES
Savaitės pradžiai - praeitos savaitės naujiena iš Europos Sąjungos teisės pasaulio.
Atrodo, kad tos pačios lyties sutuoktiniai, kai vienas iš jų yra ne ES pilietis, visgi turi tokią pačią teisę į laisvą asmenų judėjimą, kaip ir heteroseksualios poros, nepaisant to, kad valstybė nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokos ar partnerystės. Tokią išvadą pateikė ES Teisingumo teismo generalinis advokatas. Nors tai dar nėra Teismo sprendimas, generalinių advokatų nuomonė yra labai svarbi Teisingumo teismo teisėjams ir jie dažnai yra linkę ja vadovautis savo sprendimuose.
Šioje byloje tos pačios lyties sutuoktiniai reikalauja teisės apsigyventi valstybėje, kurios piliečiu yra vienas iš pareiškėjų. Rumunijos pilietis, kurio sutuoktinis yra JAV pilietybę turintis asmuo, susituokė Briuselyje ir atvykęs į Rumuniją kreipėsi į valstybines institucijas su prašymu suteikti jo sutuoktiniui (ne ES piliečiui) teisę laikinai gyventi Rumunijoje šeimos susijungimo pagrindu. Rumunija atsisakė tai padaryti, argumentuodama tuo, jog tos pačios lyties asmenų užsienyje sudarytos santuokos nepripažįstamos Rumunijoje, todėl šeimos susijungimas negali būti naudojamas kaip pagrindas suteikti teisę laikinai gyventi šalyje.
Kadangi teisė laisvai apsigyventi šalyje yra taikoma ES piliečiams ir jų šeimos nariams, Teismas iš esmės vertina, ar sutuoktinis (ang. spouse), apima ir tos pačios lyties sutuoktinį, kuris yra ne ES pilietis ir su kuriuo santuoka buvo sudaryta pagal kitos valstybės narės teisę.
Kaip teigia generalinis advokatas, “manau, kad <…> sąvoka „sutuoktinis“ <…> turi būti suprantama neatsižvelgiant į asmens, susituokusio su Sąjungos piliečiu, lytį”. Taigi, nors valstybės narės ir gali nevaržomai pasirinkti, ar numatyti tos pačios lyties asmenų santuokas savo vidaus teisinėje sistemoje, jos negali trukdyti ES piliečio teisės laisvai judėti ir apsigyventi šalyje, atsisakydamos šią teisę pripažinti jo sutuoktiniui, trečiosios šalies piliečiui. Noriu atkreipti dėmesį, kad kalba eina tik apie laisvą asmens judėjimą, bet niekaip neliečia kitų civilinių santykių (pvz., paveldėjimo teisės).
Jeigu ES Teisingumo teismas palaikys šią išvadą, ji neabejotinai bus labai reikšminga ir Lietuvai, nors šiuo metu praktiškai jokio atgarsio žiniasklaidoje ir nesusilaukė. 2016 m. Lietuvoje turėjome labai panašią bylą, kuomet Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė su lietuviu susituokusio Baltarusijos piliečio skundą dėl Migracijos departamento atsisakymo išduoti jam leidimą gyventi Lietuvoje. Argumentai buvo labai panašūs į Rumunijos institucijų interpretacijas. Labai tikiuosi, kad 2018 metais tokia praktika pagaliau pasikeis.
Generalinio advokato išvada
ETT spaudos pranešimas
